- artimas
- 2 ar̃timas, -à adj. (3b), ártimas (3a), ar̃tymas (3b), ártymas (3a) K, Brt
1. SD15, R, J arti, netoli esantis, artus: Tuoj pradės ir ar̃timas klojimas degti Grž. Ans ártimas mano kaimynas Slnt. Artimumpiump karalystump ... pasiuntinius siuntinėt DP587. ^ Artimesni marškiniai nekaip sermėga S.Dauk.
2. nedidelio atstumo: Artimas kelias rš. Dabar šviesi naktelė, man ar̃tymas kelelis Lp.
3. derantis artumui: Artimiejai akiniai nebetinka, nebepaskaitau; tolimiejai dar geri Vg.
4. greit įvyksiantis, būsiantis, ateisiantis: Artima ateitis rš. Atvyksiu pas tave artimiausiu laiku rš. Nūn artimesnis yra mūsų ižganymas DP5. ║ pirmaeilis: Mūsų artimiausias uždavinys – pakelti žemės ūkio našumą rš. ║ f. greit turėsianti, vesianti (apie gyvulius): Artimà karvė, greit turės Vdš.
5. turintis tiesioginių, glaudžių ryšių, santykių (apie gimines, draugus): Susikvietė ar̃timus ir tolimus gimines Kp. Mano ártymas draugas Skr. Jis mano artymiáusias giminė Gs. Ir džiūna viena kaip ašaka, be malonaus žodžio, toli nuo žmogaus artimo J.Bil. ^ Tolimi gentys – didė meilė, artimi gentys – vaidai vieni B. Artimas draugas už tolimą giminę geresnis LTR(Vl).
artimaĩ adv.: Ant nužemintų artimai veizdi, idant juos iškeltų DP230. ║ panašus, beveik atitinkantis ką: Jis Juozukui artimiausias buvo metais, dėl to dažniausiai su juo žaisdavo Mš. Lietuviškus garsus ... pakeisdavo tam tikrais, artimiausiais lietuviškiems, savais garsais LTII17(K.Būg). Vertimas artimas originalui LmŽ44.
Dictionary of the Lithuanian Language.